This is the Trace Id: 2bdead4b66b956a292b6003f1ef52cab

Iranas yra atsakingas už „Charlie Hebdo“ išpuolius

Planetos vaizdas stambiu planu

Prieš satyrinį Prancūzijos žurnalą „Charlie Hebdo“ nukreiptą įtakos operaciją „Microsoft“ skaitmeninių grėsmių analizės centras (DTAC) šiandien priskiria Irano valstybiniam veikėjui. „Microsoft“ šį veikėją vadina NEPTUNIUM, o JAV teisingumo departamentas jį taip pat identifikavo kaip „Emennet Pasargad“.

Sausio pradžioje anksčiau niekam negirdėta internetinė grupė pavadinimu „Holy Souls“, kuri, kaip nustatėme, yra NEPTUNIUM, pareiškė „priėjusi prie duomenų bazės“ ir gavusi daugiau kaip 200 000 „Charlie Hebdo“ klientų asmeninius duomenis. Kaip įrodymą „Holy Souls“paskelbė atrinktus duomenis, t. y. skaičiuoklę su paskyrų, kurios prenumeravo arba pirko prekių iš leidinio, vardais, pavardėmis, telefono numeriais, namų adresais ir el. pašto adresais. Irano veikėjui gavus tokią informaciją, žurnalo prenumeratoriams gali kilti pavojus, kad į juos fiziškai ar internete nusitaikys ekstremistų organizacijos.

Manome, kad šis išpuolis yra Irano vyriausybės atsakas į „Charlie Hebdo“ organizuojamą komiksų konkursą. Likus mėnesiui iki „Holy Souls“ atakos žurnalaspaskelbė, kad surengs tarptautinį komiksų konkursą, skirtą „pajuokti“ Irano aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei. Skelbta, kad numeris su konkursą laimėjusiais komiksais bus išleistas sausio pradžioje,aštuntųjų dviejų al-Qa’idos Arabijos pusiasalyje įkvėptų užpuolikų atakos žurnalo redakcijoje metinių proga.

„Holy Souls“ reklamavo už 20 BTC parduodamą duomenų podėlį (tuo metu tai siekė maždaug 340 000 USD). Viso pavogtų duomenų podėlio atskleidimas – jei programišiai iš tikrųjų turi duomenis – iš esmės reikštų masinį leidinio, kuris jaususilaukė ekstremistų grasinimų(2020) irmirtinų teroro atakų(2015), skaitytojų duomenų atskleidimą. Kad būtų galima atmesti tariamai pavogtus klientų duomenis kaip sufabrikuotus, žinomas Prancūzijos laikraštis „Le Monde“ galėjo patikrinti „su keliais nukentėjusiaisiais nuo nutekėjimo“, ar „Holy Souls“ paskelbti duomenys yra tikri.

„Holy Souls“ paskelbus duomenis „YouTube“ ir įvairiuose programišių forumuose, keliose socialinių tinklų platformose pastebėti su nutekinimu susiję veiksmai. Tai buvo pastangos, išnaudojančios tam tikras įtakos taktikas, technikas ir procedūras, kurias DTAC jau buvo pastebėjusi anksčiau Irano nulaužimo ir nutekinimo įtakos veiksmuose.

Išpuolis sutapo su Irano vyriausybės kritika dėl komiksų. Sausio 4 d. Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas „Twitter“ paskyroje paskelbė: „Į Prancūzijos leidinio įžeidų ir neišauklėtą veiksmą, [...] nukreiptą į religinę ir politinę-dvasinę instituciją, neliks [...] neatsakyta.“ Tą pačią dieną Irano užsienio reikalų ministras pakvietė Prancūzijos ambasadorių į Iraną dėl „Charlie Hebdo“ „įžeidimo“. Sausio 5 d. Iranas uždarė Prancūzijos tyrimų institutą Irane. Irano užsienio reikalų ministerija apibūdino tai kaip „pirmąjį žingsnį“ ir teigė, kad „rimtai žiūri į šį reikalą ir imsis reikiamų priemonių“.

Yra keletas atakos elementų, primenančių ankstesnes Irano valstybinių veikėjų atakas, įskaitant:

  • Haktyvistas nori prisiimti atsakomybę už kibernetinę ataką
  • Pareiškimai dėl sėkmingo svetainės sudarkymo
  • Privačių duomenų nutekinimas internete
  • Netikrų socialinių tinklų „marionetinių“ paskyrų – socialinių tinklų paskyrų su netikromis ar pavogtomis tapatybėmis, apsimetant kilusiais iš tos šalies, kurioje siekiama įvykdyti kibernetinę ataką, ir vartojant tos šalies kalbą su vietiniams akivaizdžiomis klaidomis – naudojimas siekiant užmaskuoti tikrąjį paskyros savininką apgaulės tikslais
  • Apsimetimas autoritetingais šaltiniais
  • Bendravimas su naujienų organizacijomis

Nors operaciją priskiriame jiems remdamiesi platesniais „Microsoft“ DTAC komandai prieinamais žvalgybos rezultatais, tai tipiškas Irano valstybės remiamų operacijų braižas. 2022 m. spalio mėn. FTB privataus sektoriaus pranešime (PIN) taip pat pastebėta, kad su Iranu susiję veikėjai tokius modelius naudoja kibernetinėms įtakos operacijoms.

Į „Charlie Hebdo“ nukreipta kampanija panaudojo dešimtis prancūziškų netikrų paskyrų kampanijai plėsti ir priešiškiems pranešimams platinti. Sausio 4 d. „Twitter“ socialiniame tinkle pasirodė Khamenei komiksų kritika, tačiau ją skelbusios paskyros neturėjo daug sekėjų ir buvo neseniai sukurtos. Iš esmės prieš pasirodant reikšmingiems pranešimams apie ketinamą vykdyti kibernetinę ataką, šios paskyros paskelbė vienodas ekrano kopijas apie „nulaužtą“ svetainę su prancūziška žinute: „Charlie Hebdo a été piraté“ („Charlie Hebdo“ nulaužtas“).

Praėjus kelioms valandoms po šių netikrų paskyrų paskelbtų įrašų, prie jų prisidėjo bent dvi socialinių tinklų paskyros, apsimetančios Prancūzijos autoritetingais asmenimis – viena apsimetė technologijų pramonės vykdomuoju direktoriumi, o kita – „Charlie Hebdo“ redaktoriumi. Šios paskyros – abi sukurtos 2022 m. gruodžio mėn. ir turinčios nedaug sekėjų – ėmė skelbti „Holy Souls“ nutekintų „Charlie Hebdo“ klientų duomenų ekrano kopijas. „Twitter“ užblokavo šias paskyras.

Netikra „Charlie Hebdo“ redaktoriaus „Twitter“ paskyra, pateikianti nutekintų klientų duomenų ekrano kopijas
„Charlie Hebdo“ redaktoriumi apsimetanti paskyra, „Twitter“ socialiniame tinkle skelbianti apie nutekinimą

Tokių netikrų paskyrų naudojimas pastebėtas ir kitose su Iranu siejamose operacijose, taip pat ir per ataką, už kurią atsakomybę prisiėmė „Atlas Group“: „Hackers of Savior“ partnerė, kurią 2022 m. FTB priskyrė Iranui. 2022 m. pasaulio taurės metu „Atlas Group“ pareiškė, kad „pateko į infrastruktūrą“ [sic] ir „nulaužė“ Izraelio sporto svetainę. Prie atakos „Twitter“ socialiniame tinkle dar prisidėjo hebrajiškos netikros paskyros ir populiariu Izraelio naujienų kanalo sporto pranešėju apsimetanti paskyra. Netikroje sporto pranešėjo paskyroje paskelbtas įrašas, kad nuvykęs į Katarą jis priėjo prie išvados, jog Izraelio gyventojams „nereikėtų keliauti į arabų šalis“.

Kartu su nutekintų duomenų ekrano kopijomis netikros paskyros prancūzų kalba skelbė pašaipius pranešimus: „Man atrodo, kad kita „Charlie“ karikatūrų tema turėtų būti Prancūzijos kibernetinio saugumo ekspertai.“ Pastebėta, kad tos pačios paskyros taip pat bandė padidinti įtariamo įsilaužimo viešumą, atsakydamos į leidinių ir žurnalistų įrašus „Twitter“ platformoje, įskaitant „Jordanian daily“ al-Dustourą, Alžyro Echorouką ir „Le Figaro“ reporterį Georgesą Malbrunotą. Kitos netikros paskyros teigė, kad „Charlie Hebdo“ veikia Prancūzijos vyriausybės naudai, ir tvirtino, jog ši siekia nukreipti visuomenės dėmesį nuo streikų.

Pasak FTB, vienas iš Irano įtakos operacijų tikslų yra „pakirsti visuomenės pasitikėjimą nukentėjusiųjų tinklo ir duomenų saugumu, taip pat sutrikdyti nukentėjusias bendroves ir konkrečias šalis.“ Iš tiesų į „Charlie Hebdo“ nukreiptos atakos žinutė primena kitų su Iranu susijusių kampanijų žinutes, pvz., atakos, už kurią atsakomybę prisiima „Hackers of Savior“, su Iranu susietas personažas, kuris 2022 m. balandį teigė patekęs į didžiausių Izraelio duomenų bazių kibernetinę infrastruktūrą ir paskelbęs įspėjimą Izraelio gyventojams: „nepasitikėkite savo vyriausybiniais centrais.“

Kad ir ką manytume apie „Charlie Hebdo“ redakcijos pasirinkimus, tūkstančių klientų asmeninės informacijos atskleidimas – rimta grėsmė. Tai pabrėžta sausio 10 d. Irano islamo revoliucinės gvardijos vado Hosseino Salami įspėjime apie „kerštą“ leidiniui. Hosseinas Salami priminė rašytoją Salmaną Rushdie, kuris buvopadurtas2022 m. Salami pridūrė, kad „Rushdie negrįš“.

Šiandien operaciją priskiriame remdamiesi DTAC priskyrimo sistema.

„Microsoft“ investuoja į valstybinių įtakos operacijų sekimą ir dalijimąsi informacija, kad klientai ir demokratinės šalys visame pasaulyje galėtų apsisaugoti nuo tokių išpuolių, kokį patyrė „Charlie Hebdo“. Tęsime tokią žvalgybą, kai išvysime panašias vyriausybės ir nusikaltėlių grupių operacijas pasaulyje.

Įtakos operacijų priskyrimo matrica 1

Kibernetinės įtakos operacijų diagramos matrica

Susiję straipsniai

Ukrainos gynyba: pirmosios kibernetinio karo pamokos

Naujausi mūsų nuolat vykdomos grėsmių analizės Rusijos ir Ukrainos kare duomenys bei išvados, padarytos per pirmuosius keturis mėnesius, sustiprina nuolatinių ir naujų investicijų į technologijas, duomenis bei partnerystę poreikį, siekiant palaikyti vyriausybes, bendroves, nevyriausybines organizacijas ir universitetus.

Kibernetinis atsparumas

„Microsoft“ sauga atliko daugiau nei 500 saugos specialistų apklausą, siekdama išsiaiškinti kylančias saugumo tendencijas ir svarbiausias CISO susirūpinimą keliančias problemas.

Įžvalgos remiantis trilijonais kasdienių saugos signalų

„Microsoft“ saugos ekspertai nušviečia šiandienos grėsmių kraštovaizdį, pateikia įžvalgų apie naujas tendencijas ir istoriškai išliekančias grėsmes.

Stebėkite „Microsoft“ saugą

Lietuvių (Lietuva) Vartotojų sveikatos privatumas Susisiekti su „Microsoft“ Privatumas Slapukų valdymas Naudojimosi sąlygos Prekių ženklai Apie mūsų reklamą EU Compliance DoCs