This is the Trace Id: 51fe6c26e469359896e280721bf33285
„Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaita

10 svarbiausių įžvalgų iš 2024 m. „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitos

Rožinės ir baltos spalvos sūkurys violetiniame fone su baltais taškiukais.

10 populiariausių kibernetinės saugos įžvalgų paremtos unikalia „Microsoft“ perspektyva

2024 m. „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaita, kurioje apžvelgiama sudėtinga, iššūkių kelianti ir vis pavojingesnė kibernetinių grėsmių aplinka, yra parengta remiantis unikalia „Microsoft“ perspektyva apie besikeičiančią kibernetinės saugos aplinką.

Dėl mūsų dalyvavimo skaitmeninėje ekosistemoje plačiu mastu galime kasdien apdoroti daugiau nei 78 trilijonus saugos signalų, o tai suteikia beprecedenčių įžvalgų apie pasaulines kibernetines grėsmes. Šią perspektyvą praturtina mūsų bendradarbiavimas su 15 000 specializuotų partnerių ir 34 000 visą darbo dieną dirbančių inžinierių, atsidavusių saugos iniciatyvoms.

Stebime daugiau nei 1 500 unikalių grėsmes keliančių grupių, įskaitant nacionalinių valstybių veikėjus ir kibernetinių nusikaltimų grupes. Mūsų išsamioje „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitoje nagrinėjamos pagrindinės tendencijos ir kylantys iššūkiai. Remdamiesi naujausia šios ataskaitos analize, išskyrėme dešimt reikšmingiausių dalykų ir sukūrėme supaprastintą 10 populiariausių įžvalgų sąrašą, kuriame pateikiama glausta svarbiausių 2024 m. aspektų santrauka.

Nepaisant to, kad su išpirkos reikalaujančiomis programomis susijusių atakų skaičius padidėjo 2,75 karto, dėl automatinio atakų nutraukimo atakų, pasiekusių šifravimo etapą, skaičius per dvejus metus sumažėjo tris kartus. Iš tų atakų, kurios pasiekė išpirkos etapą, daugiau nei 90 % kaip pradinis prieigos taškas arba nuotoliniam šifravimui buvo naudojami nevaldomi įrenginiai. Dažnai taip yra todėl, kad šiuose įrenginiuose nėra tinkamų saugos priemonių.

Pagrindinė išvada: norėdamos išvengti išpirkos reikalaujančių programų atakų, organizacijos turi teikti pirmenybę visų prie tinklo prijungtų įrenginių valdymui. Labai svarbu į valdymo sistemas įtraukti įrenginius arba pašalinti nevaldomus. Be to, stiprinant apsaugą nuo socialinės inžinerijos pažeidžiamumų ir juos šalinant, galima dar labiau apsaugoti tinklus nuo pradinių bandymų įsilaužti.

Techninio sukčiavimo srautas nuo 2021 m. smarkiai išaugo ir aplenkė su kenkėjiškomis programinėmis įrangomis ir sukčiavimais apsimetant susijusios veiklos augimą. Dauguma techninio sukčiavimo atakų pradedamos kenkėjiškų reklamų platformose, kuriose vartotojai išnaudojami siūlant jiems netikras palaikymo paslaugas, apgaulingas kriptovaliutų schemas ir netikrus naršyklių plėtinius.

Pagrindinė išvada: siekdamos apsisaugoti nuo techninio sukčiavimo, organizacijos gali įtraukti žinomus kenkėjiškus domenus į blokavimo sąrašus ir nuolat juos atnaujinti, kad būtų informuotos apie besikeičiančias sukčiavimo taktikas. Be to, pasitelkus dirbtinio intelekto aptikimo modelius ir kliento signalus, su techniniais sukčiavimais susijusias grėsmes galima identifikuoti ir neutralizuoti greičiau ir efektyviau.

Tarp tapatybės grėsmių vyrauja su slaptažodžiais susijusios atakos, kurių metu išnaudojamas nuspėjamas žmonių elgesys, pvz., silpni slaptažodžiai ir pakartotinis jų naudojimas. Nors kelių dalių autentifikavimo naudojimas išaugo iki 41 %, užpuolikai keičia taktikas, taikydamiesi į infrastruktūrą ir rengdami priešininko viduryje (AiTM) tipo sukčiavimo apsimetant atakas ir atpažinimo ženklų vagystes.

Pagrindinė išvada: perėjimas prie sukčiavimui apsimetant atsparių, slaptažodžio nereikalaujančių autentifikavimo būdų, pvz., prieigos raktų. Patobulinkite stebėjimą pasitelkdami DI pagrįstą grėsmių aptikimą ir užtikrinkite, kad prieiga galima tik iš valdomų įrenginių. Valdydami leidimus ir pašalindami nenaudojamas programas, apsaugokite savo tapatybės infrastruktūrą.

Šiais metais valstybių remiami grėsmių sukėlėjai, nusikalstamai veikai pasitelkdami įrankius ir taktikas, ištrynė ribas. Šiaurės Korėjos įsilaužėliai nuo 2017 m. pavogė daugiau nei 3 milijardų JAV dolerių vertės kriptovaliutų, finansuodami tokias valstybės iniciatyvas kaip branduolinės programos. „Microsoft“ nustatė aktyviai veikiančias Šiaurės Korėjos grėsmių sukėlėjų grupes, kurios taikosi į kriptovaliutas ir diegia išpirkos reikalaujančias programas, o tai rodo augantį bendradarbiavimą tarp nacionalinių valstybių grėsmių sukėlėjų ir kibernetinių nusikaltėlių. „Microsoft“ taip pat stebėjo dviprasmišką Irano ir Rusijos grėsmių sukėlėjų grupių elgesį.

Pagrindinė išvada: organizacijos turi stiprinti apsaugą tiek nuo nacionalinių valstybių grėsmių sukėlėjų, tiek nuo kibernetinių nusikaltėlių keliamų grėsmių. Įdiegus patikimas kibernetinės saugos priemones, stebint pažangias nuolatines grėsmes ir nuolat sekant besikeičiančias taktikas, galima sumažinti šių sudėtingų veikėjų sukeliamas rizikas.

2024 m. švietimo ir tyrimų sektorius tapo antruoju pagal dažnumą nacionalinių valstybių grėsmių sukėlėjų taikiniu. Šios įstaigos teikia vertingą žvalgybinę informaciją ir dažnai pasitelkiamos bandant naujas atakų technikas, pvz., sukčiavimų apsimetant naudojant QR kodą, kuris buvo plačiai naudojamas prieš jas nuo 2023 m. rugpjūčio mėn.

Pagrindinė išvada: švietimo ir tyrimų įstaigos turi stiprinti kibernetinės saugos priemones, kad apsaugotų slaptą informaciją. Užtikrinus patikimą el. pašto apsaugą, šviečiant darbuotojus ir mokinius apie sukčiavimo apsimetant taktikas ir stebint neįprastas veiklas, šias grėsmes galima sumažinti.

Siekdami sustiprinti savo kibernetinės įtakos operacijas, nacionalinių valstybių grėsmių sukėlėjai vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą ir produktyvumui bei įsitraukimui padidinti naudoja jo sukurtą turinį. Nors poveikis kol kas ribotas, DI potencialas ženkliai sustiprinti šias kampanijas yra akivaizdus. Kinija pirmauja dirbtinio intelekto pagalba sukurtų, į rinkimus nukreiptų vaizdų srityje, Rusija daugiausia dėmesio skiria garso manipuliacijoms, o Iranas palaipsniui dirbtinį intelektą integruoja į savo strategijas.

Pagrindinė išvada: organizacijos ir vyriausybės turi stiprinti apsaugą nuo dirbtiniu intelektu patobulintų kibernetinės įtakos operacijų, investuodamos į dirbtiniu intelektu pagrįstas aptikimo sistemas ir gerindamos skaitmeninį raštingumą. Nustatant normas, reglamentuojančias dirbtinio intelekto naudojimą kibernetinės įtakos kampanijose, kurios padeda užtikrinti apsaugą nuo dezinformacijos ir apsaugoti demokratinius procesus, labai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas.

Kadangi dirbtinis intelektas tampa neatsiejama kibernetinio saugumo dalimi, vyriausybės visame pasaulyje taiko skirtingas strategijas, taip skatindamos saugų ir atsakingą DI vystymąsi, diegimą ir naudojimą. Pagrindine praktika tampa „raudonoji komanda“ – priešiškų atakų imitavimas, siekiant nustatyti pažeidžiamumus. Šis iniciatyvus požiūris padeda spręsti galimas grėsmes prieš jomis pasinaudojant piktybiškai nusiteikusiems veikėjams.

Pagrindinė išvada: organizacijos turėtų į savo dirbtinio saugumo protokolus įtraukti „raudonąją komandą“, kad iš anksto nustatytų ir sumažintų pažeidžiamumą. Imituodamos realius atakų scenarijus, jos gali sustiprinti gynybą ir užtikrinti saugų dirbtinio intelekto technologijų diegimą. Bendradarbiavimas grindžiamas vyriausybės iniciatyvomis ir besikeičiančių reguliavimo sistemų laikymasis dar labiau padidins DI saugumą.

Atsiradusi iš skubaus poreikio gintis nuo sudėtingų kibernetinių atakų, Saugios ateities iniciatyva (SAI) paskatino „Microsoft“ pašalinti 730 000 reikalavimų neatitinkančių programų ir 5,75 mln. neaktyvių nuomininkų, kas leido ženkliai sumažinti atakų metu galimas pažeisti sritis. Ši iniciatyva pabrėžia techninių skolų ir šešėlinių IT problemų svarbą sparčiai besikeičiančioje grėsmių aplinkoje.

Pagrindinė išvada: organizacijos turėtų imtis aktyvių priemonių, reguliariai tikrindamos sistemas ir šalindamos nenaudojamas ar reikalavimų neatitinkančias programas ir nuomotojus. Nulinio pasitikėjimo principų taikymas ir išsamaus turto inventoriaus palaikymas yra esminiai veiksmai stiprinant apsaugą ir ruošiantis būsimoms grėsmėms.

Sukurta reaguojant į vis sudėtingesnėmis tampančias kibernetines grėsmes, kibernetinio saugumo poreikių hierarchija kuria struktūrizuotą požiūrį į pastangas prioritetą teikti saugumui. Įkvėptos Maslow modelio, jos pagrindas yra tapatybės apsauga ir toliau ji apima galinių punktų apsaugą, skaitmeninio turto apsaugą, grėsmių aptikimą ir automatizavimą. Ši daugiasluoksnė strategija užtikrina visapusę aprėptį ir atsparumą grėsmėms.

Pagrindinė išvada: laikydamosi šios hierarchijos, organizacijos gali sistemingai šalinti pažeidžiamumus, pradėdamos nuo svarbiausių sričių. Didinant tapatybės apsaugą ir pasitelkiant dirbtinį intelektą, siekiant sustiprinti kiekvieną sluoksnį, bus pagerinta bendra saugos būsena ir gebėjimas reaguoti į besikeičiančias kibernetines grėsmes.

Kadangi kibernetinės grėsmės tampa vis sudėtingesnės, itin svarbus yra bendradarbiavimas tarp vyriausybių ir sektorių. Tokios iniciatyvos kaip Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), gynybos inovacijų akceleratorius Šiaurės Atlanto regionui (DIANA) ir DI, saugumo ir etikos apskritasis stalas (RAISE) pabrėžia bendrų pastangų stiprinant skaitmeninės gynybos pajėgumus svarbą. Šiose partnerystėse pagrindinis dėmesys skiriamas standartizacijai, veikimo suderinamumui ir etiškam dirbtinio intelekto valdymui, kad būtų sustiprintas nacionalinis ir pasaulinis saugumas.

Pagrindinė išvada: norėdamos sustiprinti kibernetinės saugos priemones, organizacijos turėtų bendradarbiauti su vyriausybinėmis organizacijomis ir pramonės partneriais. Dalyvaudamos kolektyvinės gynybos iniciatyvose ir laikydamosi tarptautinių standartų, jos gali sustiprinti savo atsparumą besikeičiančioms kibernetinėms grėsmėms ir prisidėti prie pasaulinio stabilumo.
Moteris sėdi ant kėdės ir laiko mikrofoną.

Susiję straipsniai

2024 m. „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaita

2024 m. „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitos leidime nagrinėjamos nacionalinių valstybių grėsmių grupių ir kibernetinių nusikaltėlių sukeliamos besikeičiančios kibernetinės grėsmės, pateikiamos naujos įžvalgos ir gairės, kaip padidinti atsparumą ir sustiprinti gynybą, ir nagrinėjamas augantis generuojamojo dirbtinio intelekto poveikis kibernetiniam saugumui.

JAV sveikatos priežiūra pavojuje: atsparumo išpirkos reikalaujančių programų atakoms didinimas

Kai išpirkos reikalaujančios programos taikosi į sveikatos priežiūros sektorių, prognozės gali būti niūrios: uždelstas gydymas, pažeisti medicininiai prietaisai, o svarbiausia, kad dėl to kyla pavojus pacientų priežiūrai. Sužinokite, kaip apsisaugoti nuo šių atakų ir užtikrinti pacientų ir ligoninių operacijų saugumą.

Švietimo sektorius pavojuje

Išnagrinėkite kibernetinės saugos iššūkius, su kuriais susiduria švietimo sektorius. Sužinokite, kodėl švietimas tapo trečiu dažniausiai kibernetines atakas patiriančiu sektoriumi ir, ką švietimo sektoriaus IT ir saugos specialistai gali padaryti, kad padėtų kurti saugesnę aplinką.

Stebėkite „Microsoft“ saugą

Lietuvių (Lietuva) Vartotojų sveikatos privatumas Susisiekti su „Microsoft“ Privatumas Slapukų valdymas Naudojimosi sąlygos Prekių ženklai Apie mūsų reklamą EU Compliance DoCs